- atpuskai
- ×atpuskaĩ (sl.) sm. pl. (3b), ãtpuskai (1) ž., Pn, Kp 1. dovanojimas laikinos bausmės po mirties, atlaidai: Aplankęs ligonį, ãtpuskus apturėsi Gs. Daug svieto ėjo atpuskų tenai ir išganymo sau pelnyti S.Dauk. 2. Grg, Yl, Nmn atlaidų šventė (dažnai su prekymečiu): ^ Šaukia, gieda kaip į Šidlavos atpuskus eidami VP44.
Dictionary of the Lithuanian Language.